Lietuvos ir Norvegijos diplomatiniai santykiai nuo tarpukario iki devintojo
XX a. dešimtmečio
1921 m. rugsėjo 30 d. Norvegija pripažino Lietuvą ir užmezgė oficialius Lietuvos ir Norvegijos diplomatinius santykius.
Ši istoriniais faktais paremta laiko juosta sukurta Lietuvos ir Norvegijos diplomatinių santykių dvigubo jubiliejaus proga - chronologinė apžvalga su istorinėmis nuotraukomis ir svarbiausių bendros Lietuvos ir Norvegijos diplomatinės istorijos akimirkomis ir dokumentais.
Kokie buvo tarpukario Lietuvos ir Norvegijos diplomatiniai santykiai? Kaip Lietuva sulaukė diplomatinio palaikymo ir pripažinimo iš Norvegijos? Kas labiausiai prisidėjo prie rezultato?
Tarpukariu Lietuva su Norvegija turėjo mažiau ryšių nei su kitomis Skandinavijos šalimis. Iš pradžių Norvegija neturėjo aktyvios pozicijos dėl trijų Baltijos šalių nepriklausomybės.
1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta Lietuvos valstybė. Lietuvos diplomatinis pripažinimas tapo ypač svarbus Lietuvos, kaip nepriklausomos ir suverenios šalies, padėčiai bei ateičiai. Kitų demokratinių šalių parama buvo nepaprastai reikšminga.
1919 m. Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas, netrukus po to Lietuvos prezidentas, Antanas Smetona atvyko į Kristianiją (dabartinį Oslą) su Lietuvos oficialiu atstovu Kopenhagoje Jurgiu Savickiu, norėdamas ištirti glaudesnių prekybos ir kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Norvegijos užmezgimo galimybes. Skandinavijos šalys buvo priskiriamos prie prioritetinių šalių.
„Pas mus gausu grūdų - Norvegijoje gausu žuvies“, - teigė A. Smetona vizito į Kristianiją metu.
Viena iš pirmųjų valstybių po Švedijos, pripažinusių Lietuvą de facto, buvo Norvegija (1919 m. rugpjūčio 20 d.).
Netrukus po Pirmojo pasaulinio karo - 1921 m. rugsėjo 30 d. - Norvegijos vyriausybė pripažino Lietuvą de jure.
Lietuva drauge su Estija ir Latvija 1920 m. kreipėsi dėl narystės Tautų Sąjungoje, tačiau narystė nebuvo patvirtinta dėl geopolitinių priežasčių. Po beveik metus trukusių derybų - 1921 m. rugsėjo 22 d. - visos trys Baltijos šalys tapo oficialiomis Tautų Sąjungos narėmis.
Prie to prisidėjo Lietuvoje lankęsis Fridtjofas Nansenas, Norvegijos poliarinių sričių tyrinėtojas, diplomatas ir 1922 m. Nobelio taikos premijos laureatas. Jis pritarė, kad Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, nusipelnė turėti galimybę tapti Tautų Sąjungos nare. F. Nansenas pažadėjo remti Lietuvą šiuo klausimu Tautų Sąjungoje.
Jau dvejus metus iki Norvegijos Lietuvos pripažinimo de jure, lietuvių autorius ir diplomatas Jurgis Savickis buvo oficialus Lietuvos atstovas Danijoje, o nuo 1921 iki 1923 m. jis atstovavo Lietuvai Norvegijoje, Švedijoje bei Olandijoje. Jurgis Savickis atstovavo Lietuvai Norvegijoje du laikotarpius iki Antrojo pasaulinio karo: 1921–1923 ir 1930–1937 m.
Būdamas diplomatu, J. Savickis tarpukario metais atstovavo Lietuvai ir dirbo keliose Šiaurės šalyse. Kalbėjo keliomis kalbomis, tarp jų ir skandinavų. Dalinosi ir skleidė žinią apie lietuvišką kultūrą visose šalyse, kuriose dirbo: organizuodavo parodas, priėmimus, renginius bei spausdino publikacijas vietos spaudoje.
Kopenhagoje ir Kristianijoje (šiandieniniame Osle) jis išleido kelionių apybraižą danų kalba „En rejse gennem Litauen“ (liet. „Kelionė per Lietuvą“), dėl kurios skaitytojai iš Norvegijos ir Danijos jau 1919 m. galėjo rasti patarimų dėl atostogų ir apsilankymo galimybių Lietuvoje viena iš skandinavų kalbų.
Vienas žinomiausių danų literatūros kritikų ir literatūros tyrinėtojų Georgas Brandesas knygos pratarmėje rašė: „Savickio knyga yra persmelkta emocijų, bet be sentimentalumų, pasaulinis karas pažėrė ant mažos, bet laisvę ir taiką mylinčios tautos."
Savickio teigimu, „Vilniaus klausimas“ tuo metu Lietuvai buvo svarbiausias tikslas. „Klaipėdos klausimas“ buvo ne mažiau svarbus, ypač dėl Lietuvos verslo ir prekybinio bendradarbiavimo atsiradimo tarptautiniu mastu. Šaliai, turinčiai savo uostą ir prekybos centrą, buvo didesnė tikimybė gauti kitų šalių oficialų pripažinimą.
Lietuvos prekybos delegacija lankėsi Norvegijoje, ieškodama bendraminčių, norinčių plėtoti importą ir eksportą tarp Norvegijos ir Lietuvos. Vizito tikslas buvo stiprinti diplomatinius santykius ir skatinti prekybos mastų didinimą tarp šalių.
1923 m. gruodžio 21 d. Kristianijoje (dabartiniame Osle) buvo pasirašyta pirmoji Norvegijos prekybos ir laivybos sutartis su Baltijos šalimis. J. Savickis daug prisidėjo prie šio tikslo įgyvendinimo. Sutarties dėka buvo atverti nauji prekybos keliai tarp Lietuvos ir Skandinavijos. Tai taip pat turėjo įtakos sprendimui įkurti garbės konsulatus Norvegijoje ir Lietuvoje.
1926 m. pirmasis Lietuvos generalinis garbės konsulas Osle buvo Gustavas Adolfas Ringas. Jis buvo vienas pirmųjų ir svarbiausių tarpukario laikotarpiu veikusių asmenų, pristatančių Lietuvos interesus Norvegijoje. Jis prisidėjo skleidžiant informaciją apie Lietuvos politiką, turizmą, kultūrą, istoriją ir ekonomines galimybes. Aktyviai skatino norvegų susidomėjimą Lietuva. Glaudus bendradarbiavimas su generaliniais garbės konsulais tarpukariu Lietuvai buvo būtinas. Ilgainiui buvo įsteigta ir daugiau konsulatų Norvegijoje.
Pirmasis Norvegijos garbės konsulas Lietuvoje buvo chemikas Jonas Šimkus 1926–1940 m.
Iki 1940 m. Lietuva turėjo kelis oficialius atstovus Norvegijoje. Deja, niekas iš jų nerezidavo Osle. Lietuvos pasiuntiniai į Skandinaviją tarpukariu: Jonas Aukštuolis, Jurgis Savickis, Ignas Šeinius, Bronius Dailidė, Jurgis Savickis, Vytautas Gylys.
Nors prasidėjus Antrajam pasauliniam karui teko atšaukti Lietuvos diplomatus, generalinius garbės konsulus ir garbės konsulus, jie ir toliau bendradarbiavo su Lietuva de facto. Antrojo pasaulinio karo metu visi Lietuvos konsulatai Skandinavijoje buvo uždaryti. Vokiečiai garbės konsulatų uždarymą pradėjo jau 1940 m. rugpjūčio 9 d..
Lietuvos nepriklausomybė atkurta 1990 m. kovo 11 d.
1991 m. rugpjūčio 27 d. buvo atkurti diplomatiniai Lietuvos ir Norvegijos santykiai. Nuo to laiko Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su Norvegija ekonominio ir socialinio vystymosi srityse.
Peras Gullikas Stavnumas buvo pirmasis Norvegijos ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo 1991–1996 m.
1991 m. pirmasis Lietuvos atstovas Norvegijai po nepriklausomybės atkūrimo buvo laikinasis reikalų patikėtinis Dalius Čekuolis. 1992 m. buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Danijai, Norvegijai ir Islandijai.
Norvegija pripažino Sovietų Sąjungos Lietuvos okupaciją de facto, bet niekada de jure.
2021 m. rugsėjo 30 d.
Lithuanian 
Norwegian